Kodėl 5G gali būti pavojingas?

Kodėl ir kaip gali būti pavojingas 5G?

Norint suprasti 5G technologijos keliamus klausimus, būtina prisiminti, kaip vystėsi belaidžio ryšio technologijos nuo pat pradžių.

G1 – tai pirmoji mobiliojo ryšio karta, paremta analoginiu radijo ryšiu, naudojama tik balsui perduoti. Dažniausiai veikė 400–500 MHz dažniu. Ši technologija buvo paprasta, be jokio šifravimo – tereikėjo radijo imtuvo, kad galėtumėte klausytis tam tikro dažnio transliacijų.

G2 – antroji karta veikė 500–900 MHz diapazone. Balsas perduodamas efektyviau, naudojamos tarpinių bokštų sistemos, kurios leido padidinti atstumą tarp naudotojų.

G3 – trečiosios kartos ryšys jau veikė 0,9–2,7 GHz dažnių juostoje. Čia įvyko esminis pokytis: informacija (tiek balsas, tiek duomenys) pradėta skaitmeninti, šifruoti ir perduoti kaip duomenų srautas. Atsirado galimybė siųsti paveikslėlius, tekstus, vaizdo įrašus.

G4 – ketvirtoji karta patobulino duomenų suspaudimą ir šifravimą, nors dažnių ruožas išliko panašus – iki 2,7 GHz. Tai iki šiol daugeliui buities poreikių visiškai pakankamas ryšys.

Tačiau technologijų pažanga nesustoja. Norint apdoroti vis daugiau informacijos – savavaldžių automobilių, daiktų interneto, dirbtinio intelekto operacijas – reikalinga nauja infrastruktūra. Taip atsiranda 5G.

Kuo išsiskiria 5G?

5G technologija perkelia ryšio dažnius į naujas aukštumas – iki 27 GHz, o ateityje gali būti pasiektas net 80 GHz ar net 300 GHz dažnis. Tai reiškia didesnį duomenų perdavimo greitį, bet kartu ir iššūkius bei galimus pavojus.

Kuo aukštesnis dažnis, tuo trumpesnis bangos ilgis. Tokios bangos mažiau prasiskverbia pro kliūtis – pastatus, lietų, lapiją – todėl ryšio užtikrinimui reikės tankesnio stočių tinklo. Mokslininkų skaičiavimais, viena 5G bazinė stotis sunaudoja tiek pat elektros energijos, kiek 73 namų ūkiai. O prognozės teigia, kad 2025 m. šios stotys gali sunaudoti iki 20 % visos elektros energijos.

Fiziniai procesai ir galimas pavojus

Fizikoje žinomas reiškinys – rezonansas – gali būti taikomas ir elektromagnetinėms bangoms. Jeigu kokio nors objekto ar net kūno ląstelės virpesiai sutampa su išorinio šaltinio dažniu, gali kilti rezonansas, kuris padidina bangos poveikį.

Vandens molekulės rezonanso dažnis yra apie 18 GHz – tai jau patenka į 5G dažnių intervalą. Kai kurios hipotezės teigia, kad rezonansas galėtų sukelti molekulių struktūrų pokyčius, o tai savo ruožtu – nepageidaujamas organizmo reakcijas. Tiesa, šiuo metu nėra vienareikšmių įrodymų apie tiesioginį tokio poveikio mechanizmą, tačiau būtent dėl to vis dažniau keliami klausimai apie būtinybę atlikti išsamius nepriklausomus tyrimus.

Ką sako mokslininkai?

2017 m. 438 mokslininkai ir gydytojai pasirašė kreipimąsi į Europos Komisiją, kuriame paragino sustabdyti 5G plėtrą, kol nebus įvertinta jos įtaka sveikatai. Jie įspėjo, kad 5G ženkliai padidins radijo dažnio elektromagnetinių laukų poveikį, kuris jau dabar egzistuoja dėl 2G, 3G, 4G ir Wi-Fi technologijų.

2024 m. daugiau nei 240 mokslininkų iš viso pasaulio pasirašė peticiją Jungtinių Tautų Organizacijai, kurioje pabrėžiama, kad RF-EMF poveikis gali sukelti:

• padidėjusią vėžio riziką,

• ląstelių stresą,

• DNR pažeidimus,

• neigiamą poveikį reprodukcinei sistemai,

• atminties ir dėmesio sutrikimus.

Ar tikrai to reikia visiems?

G4 ryšys daugeliui žmonių yra visiškai pakankamas. 5G daugiausiai reikalingas technologiniams sprendimams – pramonei, logistikai, automatizacijai. Tačiau jo diegimas vyksta visur – net gyvenamosiose vietovėse. O tai reiškia, kad net nesinaudodami 5G technologijomis, žmonės vis tiek bus veikiami šių dažnių.

Be to, kuo daugiau dažnių, tuo sunkiau numatyti, kaip tai paveiks skirtingų žmonių sveikatą. Vienas iš šios temos sunkumų – tai, kad elektromagnetinių bangų poveikis dažnai pasireiškia per ilgą laikotarpį ir gali būti sunkiai atpažįstamas ar susiejamas su konkrečiu šaltiniu.

Išvada: ką galime padaryti?

Valdžios institucijų dėmesys šiai temai – ribotas. Todėl atsakomybė tenka mums patiems. Šiandien, kai viskas tampa skaitmenizuota, verta pagalvoti apie gyvenimą arčiau gamtos – toliau nuo didmiesčių, nuo intensyvaus elektromagnetinio „triukšmo“.

Tai nėra atsitraukimas – tai gali būti naujas gyvenimo etapas, paremtas sveikesne aplinka, lėtesniu ritmu, artimesniu ryšiu su gamta.

Pabaigai.
Joninių vakarą su draugais šventėme vienkiemyje, kur 5G dar nepasiekė. Veikė G4 – ir to visiškai pakako. Vienas bičiulis pasakė: „Pavargau nuo miesto.“ Ir nusprendė kraustytis į kaimą. Tokie sprendimai dažnai neparemti logika. Jie ateina iš vidaus – iš intuicijos, kuri sako, kad laikas keistis. Galbūt dabar tas laikas atėjo ir mums visiems.

❓ Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.) apie 5G

1. Kas yra 5G ir kaip jis skiriasi nuo 4G?

5G – tai penktos kartos mobiliojo ryšio technologija, kurios pagrindiniai privalumai yra:
– gerokai greitesnis duomenų perdavimas,
– mažesnė delsos trukmė (angl. latency),
– galimybė vienu metu prijungti tūkstančius įrenginių.
Skirtumas nuo 4G – daug aukštesni naudojami dažniai (iki 27 GHz ir daugiau), dėl ko reikia tankesnio antenų tinklo.

2. Kodėl 5G gali kelti grėsmę sveikatai?

Kai kurie mokslininkai ir gydytojai įspėja, kad ilgalaikis poveikis aukšto dažnio elektromagnetiniams laukams gali:
– padidinti vėžio riziką,
– paveikti nervų sistemą,
– turėti įtakos vaisingumui,
– sutrikdyti miegą, atmintį ar dėmesio koncentraciją.
Nors oficialiai teigiama, kad 5G yra saugus, nepriklausomi ilgalaikiai tyrimai vis dar reikalingi.

3. Ar 5G veikia net jei tuo nesinaudoju?

Taip. Net jei jūsų telefonas nenaudoja 5G, antenos skleidžia signalą visoje teritorijoje. Tad gyvenant ar dirbant šalia 5G stoties, žmogus yra elektromagnetinių bangų poveikyje.

4. Kiek energijos sunaudoja 5G infrastruktūra?

Tyrimų duomenimis, viena 5G bazinė stotis gali sunaudoti tiek pat elektros, kiek 70–80 vidutinių namų ūkių. Dėl didelio stočių kiekio 5G tinklas reikalauja žymiai daugiau energijos nei ankstesnės kartos.

5. Ar yra įrodymų, kad 5G sukelia ligas?

Kol kas nėra vienareikšmių mokslinių įrodymų, tačiau yra daug hipotezių ir preliminarių duomenų, rodančių galimą žalą. Todėl daugiau nei 400 mokslininkų ragina taikyti atsargumo principą ir atlikti nepriklausomus tyrimus.

6. Kodėl 5G plėtojamas, jei yra tiek klausimų dėl jo saugumo?

Pagrindinis variklis – technologinė pažanga: savavaldžiai automobiliai, daiktų internetas, pramonės automatizacija. Tačiau vartotojų informavimas ir saugumo tyrimai dažnai atsilieka nuo verslo ir politikos sprendimų tempo.

7. Ar galima apsisaugoti nuo 5G poveikio?

– Vengti gyventi šalia 5G stočių.
– Naudoti ekranavimo priemones (pvz., specialias užuolaidas, dažus).
– Nenaudoti 5G ryšio, jei to nereikia.
– Rinktis gamtos apsuptį ar mažesnio intensyvumo teritorijas, jei įmanoma.

8. Ar verta priešintis 5G plėtrai?

Kiekvienas turi teisę kelti klausimus, reikalauti nepriklausomų tyrimų ir rinktis aplinką, kurioje jaučiasi saugiai. Technologijos turi tarnauti žmonėms, o ne atvirkščiai. Informuotas ir sąmoningas visuomenės balsas gali daryti įtaką sprendimų priėmimui.